iebrukt


iebrukt -brūku, -brūc, -brūk, pag. -bruku, 0nepārej.
  1. Ar varu ielauzties svešā teritorijā, īpašumā. Zemē iebrūk ienaidnieka karaspēks. Mājā iebrukusi bruņota banda.
  2. Strauji ienākt, ieskriet (parasti par vairākiem). Ar troksni istabā iebruka jaunieši. Pagalmā iebrūk bērnu bars.

    iebrukt -brūku, -brūc, -brūk, pag. -bruku, nepārej.
    1. Brūkot iegāzties, ielūzt; brūkot, grūstot ievirzīties (kur).
      3. pers. Iebrūk griesti, jumts. Akai iebrukuši grodi. Tilts vidū iebrucis. Smiltis iebrukušas akā.
    2. Iekrist (līdz ar ko brūkošu, grūstošu). Uzkāpt uz pašas grāvja malas un i. grāvī.

      Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'iebrukt' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
      Įrašas
      Paaiškinimas

      Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
      ji bus patalpinta vietoj esamos.



      © 2009 - 2024 www.vardnica.lv
      Draugi: Skaičiuoklė TV Programa Juegos Friv Animacija
      x