uzcelties
uzcelties -ceļos, -celies, -ceļas, pag. - cēlos, nepārej.- Ceļoties augšā, gaisā, nonākt, nokļūt (kur, uz kā); uzslieties augšā, stāvus. Uzcelties no krēsla. Uzcelties kājās.
- Pamosties; pamosties un piecelties. Ka tikai varētu laikā uzcelties! Agri, vēlu uzcelties.
|
Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'uzcelties' reikšmę, galite ją pakeisti:
REDAGUOTI BETA
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.