šķilties
šķilties 3. pers., šķiļas, pag. šķīlās.- Rasties (ugunij, dzirkstelēm) no cietu priekšmetu straujas, spēcīgas saskares. Uguns, dzirkstis šķiļas.
- Pāršķeļot apvalku, čaumalu, virzīties ārā (piem., no olas) - parasti par putnu mazuļiem. Bērnam sāk šķilties zobi. Cāļi, pīlēni šķiļas.
|
Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'skilties' reikšmę, galite ją pakeisti:
REDAGUOTI BETA
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.