beigts
beigts īp. (arī divd. - beigt).- Miris, nedzīvs. Bites bija nosalušas -- visas beigtas. Guļ kā b.
- Ļoti slims; bojāts, sakropļots. sar. Viņam nervi bija beigti. Slimniekam rokas bija pilnīgi beigtas.
- Tāds, kas gājis bojā, zudībā; nederīgs. sar. Pēc aukstās ziemas augļu koki bija beigti. Pēc gājiena lietū plānās kurpes bija beigtas. Pulkstenis nokrita zemē un bija b.
Frazeoloģismi: |
Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'beigts' reikšmę, galite ją pakeisti:
REDAGUOTI BETA
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.