tramīgs


tramīgs īp.
  1. Nemierīgs, viegli izbiedējams; uztraukts; tāds, kam ir bailes, kas gatavs bēgt. Tramīgs zirgs. Govis kļuva tramīgas. Tramīgs kā zaķis.
  2. Tāds, kurā izpaužas bailes, nemiers. Tramīgas acis. Tramīgs miegs. -- tāds, ko viegli var iztraucēt. Tramīgi skatīties apkārt. Zirgs tramīgi kāpās atpakaļ.
    Atvasinājumi:
    • tramīgums v.

    Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'tramigs' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
    Įrašas
    Paaiškinimas

    Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
    ji bus patalpinta vietoj esamos.



    © 2009 - 2024 www.vardnica.lv
    Draugi: Skaičiuoklė TV Programa Juegos Friv Animacija
    x