sprakšķēt
sprakšķēt 3. pers., sprakšķ, pag. sprakšķēja, nepārej.- Radīt citu pēc cita īsus, paklusus, sausus trokšņus, kādi rodas, kad lec dzirksteles; atskanēt šādam troksnim; sprēgāt ar šādu troksni. Malka dega, ka sprakšķēja vien. Egles zars deg sprakšķēdams. Dzirksteles sprakšķēdamas pajuka gaisā. Šāvieni sprakšķ.
|
Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'spraksket' reikšmę, galite ją pakeisti:
REDAGUOTI BETA
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.