nokratīt
nokratīt -u, -i, -a, pag. -īju, pārej.- Kratot nomest; kratot panākt, arī būt par cēloni, ka nokrīt. N. skaidas no dēļa. N. uz svārkiem nokritušās maizes druskas. No lapām nokratīja kaitēkļus. N. ābolus no zara. N. dzīvsudraba stabiņu termometrā. Pārn.: N. jūgu, verdzības važas.
- Pakratīt. Viņš enerģiski nokratīja galvu. Dusmīgi n. pirkstu
|
Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'nokratit' reikšmę, galite ją pakeisti:
REDAGUOTI BETA
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.