kraukšķēt
kraukšķēt 3. pers. kraukšķ, pag. kraukšķēja, nepārej.- Radīt īslaicīgus, paklusus, bet paasus trokšņus, kādi rodas, piem., kam cietam, trauslam lūstot, drūpot; atskanēt šādam troksnis. Zem kājām kraukšķēja ledus. Zobos kraukšķ cietā garoza. Suns grauza kaulu, ka kraukšķēja vien. Kas tur kraukšķ?
|
Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'krauksket' reikšmę, galite ją pakeisti:
REDAGUOTI BETA
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.