konstrukcija
konstrukcija s.- Struktūra, uzbūve, veidojums. Tilta, lidmašīnas k. Novecojusi celtnes k.
- Būvelements; inženiertehnisks veidojums. Metāla, koka, dzelzsbetona konstrukcijas. Saliekamas, metinātas konstrukcijas.
- Gramatikā - vārdu savienojums, kas veido sintaktisku vienību; teikuma uzbūve. Sintaktiska k. Divdabja, salīdzinājuma k. Teikuma k.
- Tas, kas ir konstruēts (1, 4); konstruējums.
|
Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'konstrukcija' reikšmę, galite ją pakeisti:
REDAGUOTI BETA
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.