klabēt


klabēt klabu, klabi, klab, pag. klabēju, nepārej.
  1. Radīt īslaicīgus atsevišķus trokšņus, kādi rodas, piem., sitoties kopā koka priekšmetiem; klaudzēt.
    3. pers. Pakavi, rati klab uz bruģa. Vienmērīgi klabēja vilciena riteņi. Klab stelles, rakstāmmašīna. Vējā klab slēģi. Zobi klab (aiz aukstuma, bailēm) sar.
  2. Daudz, skaļi un nevajadzīgi runāt; pļāpāt. pārn., vienk.

    Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'klabet' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
    Įrašas
    Paaiškinimas

    Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
    ji bus patalpinta vietoj esamos.



    © 2009 - 2024 www.vardnica.lv
    Draugi: Skaičiuoklė TV Programa Juegos Friv Animacija
    x