klabata
klabata s.- Koka ierīce (parasti divas koka plāksnes) trokšņa radīšanai (piem., signalizācijai);tas, kas rauda vai ar ko rada klaboņu. arī dsk. klabatas. Naktssarga klabatas. Stārķis sit savas klabatas.
- Pļāpa; pļāpīgs cilvēks. dat.: v. -am, s. -ai, kopdz.; pārn., vienk.
|
Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'klabata' reikšmę, galite ją pakeisti:
REDAGUOTI BETA
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.