izbeigties


izbeigties
3. pers. -beidzas, pag. -beidzās.
  1. Tikt vai būt pilnīgi izlietotam; nebūt vairs krājumā. Putraimi izbeigušies. Izbeidzas pēdējie pārtikas krājumi.
  2. Neturpināties tālāk. Purvā ceļš izbeidzas. Mežs izbeidzas un sākas lauki.
  3. Tikt vai būt izbeigtam (par stāvokli, darbību); nebūt rezervē (par laiku). Strīds izbeidzies. Atvaļinājuma laiks izbeidzies. Termiņš izbeidzies.

    Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'izbeigties' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
    Įrašas
    Paaiškinimas

    Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
    ji bus patalpinta vietoj esamos.



    © 2009 - 2024 www.vardnica.lv
    Draugi: Skaičiuoklė TV Programa Juegos Friv Animacija
    x