būkšķēt
būkšķēt 3. pers. būkšķ, pag. būkšķēja, nepārej.- Radīt dobju troksni, kāds rodas, kam smagam atsitoties pret ko mīkstu vai dobu; atskanēt šādam troksnim. Akmens būkšķ, iekrītot bedrē. Būkšķēdams no jumtiem krīt sniegs.
|
Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'buksket' reikšmę, galite ją pakeisti:
REDAGUOTI BETA
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.