aizsteigties
aizsteigties -steidzos, -steidzies, -steidzies, -steidzas, pag. -steidzos.- Steidzīgi aiziet; steidzīgi doties (kur, līdz kurienei, aiz kā). A. prom. Meitene aizsteidzās pa ceļu. A. uz darbu, uz māju. Māte teciņiem aizsteidzās uz pļavu. Pārn.: Mašīnas aizsteidzās uz pilsētu. Domas aizsteidzās pie dēla.
- Ātri paiet (par laiku, mūža posmu).
3. pers. Dienas, gadi aizsteidzas. Jaunība aizsteigusies nemanot. |
Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'aizsteigties' reikšmę, galite ją pakeisti:
REDAGUOTI BETA
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.